Svetainės atnaujinimas neprarandant svarbių URL

Atnaujinta svetainė gali atrodyti geriau ir vis tiek atnešti mažiau užklausų. Dažniausia priežastis nėra dizainas – tai pamesti adresai. Jei senas puslapis, į kurį veda nuorodos iš kitų svetainių ir kurį žmonės rado paieškoje, po paleidimo grąžina klaidą, prarandama ne tik ta nuoroda, bet ir jos sukauptas svoris. Todėl adresų planas turi būti parengtas prieš paleidimą, o ne taisomas po jo.

Trumpai

• Pradėkite ne nuo nukreipimų, o nuo senų adresų inventoriaus – kitaip nukreipsite tik tai, ką atsimenate.
• Kiekvienam senam adresui priskirkite vieną iš trijų sprendimų: tikslus atitikmuo, apjungimas su artimu puslapiu arba sąmoningas klaidos kodas.
• Naudokite pastovų nukreipimą (301) ir venkite tarpinių šuolių – nukreipkite iš karto į galutinį adresą.
• Nekreipkite visko į pradinį puslapį. Tai atrodo saugu, bet praktiškai reiškia, kad puslapio atitikmens nėra.
• Keiskite po vieną dalyką: pirma adresai, paskui dizainas ar sistema. Sudėjus viską kartu, nebeįmanoma pasakyti, kas sulaužė ką.

Pirmas žingsnis: senų adresų inventorius

Inventoriaus tikslas – gauti kuo pilnesnį sąrašą adresų, kurie šiandien veikia ir yra kam nors svarbūs. Vien svetainės meniu neužtenka: dažniausiai vertingiausi adresai yra tie, kurių meniu nėra – seni straipsniai, atskiri paslaugų puslapiai, senos kampanijų nuorodos.

• Esamas sitemap failas – greičiausias startas, bet dažnai nepilnas.
• Turinio valdymo sistemos sąrašas: visi paskelbti įrašai, įskaitant senus.
• Serverio žurnalai: adresai, į kuriuos realiai buvo užklausų per pastaruosius mėnesius.
• Analitika: puslapiai, kuriuos žmonės tikrai atidarė.
• Paieškos konsolė: adresai, kuriuos indeksavo paieškos sistema ir kurie gauna paspaudimų.
• Išorinės nuorodos: adresai, į kuriuos veda kitos svetainės – jų negalima pamesti.
• Vidinės nuorodos ir senos kampanijos: laiškuose, socialiniuose tinkluose, spausdintoje medžiagoje.

Antras žingsnis: kiekvienam adresui – vienas sprendimas

Kai sąrašas yra, kiekvienam senam adresui priskiriamas vienas iš trijų sprendimų. Svarbu, kad sprendimas būtų užrašytas, o ne paliktas nuojautai – tai ir yra dokumentas, pagal kurį vėliau tikrinama.

• Tikslus atitikmuo: naujoje svetainėje yra tas pats turinys kitu adresu. Nukreipiama į jį.
• Apjungimas: turinys nebeegzistuoja atskirai, bet naujas puslapis realiai atsako į tą patį klausimą. Nukreipiama į jį – bet tik jei atsako.
• Sąmoningas pasitraukimas: puslapio nebėra ir atitikmens nėra. Tada teisingas atsakymas yra klaidos kodas, o ne nukreipimas į nesusijusį puslapį.
• Atskira eilutė: adresai su parametrais ir kalbų variantai – jie dažnai pasimeta, nes sąraše atrodo kaip dublikatai.

Google dokumentacijoje aiškiai pasakyta, kad nesusijusio, nutraukto turinio nereikėtų nukreipti į pradinį puslapį. Praktiškai tai reiškia: jei sąžiningo atitikmens nėra, geriau grąžinti klaidos kodą ir leisti paieškos sistemai suprasti, kad puslapio nebėra.

Trečias žingsnis: nukreipimai be tarpinių šuolių

Nukreipimo tipas turi reikšmę. Pastovus nukreipimas (301) reiškia „šis adresas pakeistas visam laikui“ ir yra tinkamas atnaujinimui. Laikinas nukreipimas tinka tik tada, kai tikrai planuojate grąžinti seną adresą. Antras dalykas – grandinės. Jei senas adresas nukreipia į kitą seną adresą, o tas – į galutinį, gaunami tarpiniai šuoliai. Google rekomenduoja nukreipti iš karto į galutinį adresą, o ne per tarpines stotis. Grandinės ypač lengvai atsiranda, kai tuo pačiu metu keičiamas protokolas, domeno forma su „www“ ir adresų struktūra.

• Naudokite pastovų nukreipimą, jei negrąžinsite seno adreso.
• Nukreipkite iš karto į galutinį adresą – peržiūrėkite taisykles, kad viena nesukurtų kitos grandinės.
• Suvienodinkite protokolą ir domeno formą viena taisykle, ne keliomis nuosekliomis.
• Patikrinkite, ar nėra ciklo: adresas A į B, o B atgal į A.
• Nukreipimus palikite ilgam. Google rekomenduoja jų neišimti bent metus – nuorodos iš kitų svetainių neišnyksta paleidimo dieną.

Ketvirtas žingsnis: keiskite po vieną dalyką

Google dokumentacija dėl svetainės perkėlimo rekomenduoja planuoti pakeitimus vieną po kito, o ne visus vienu metu: pavyzdžiui, pirma perkelti į naują domeną, tada keisti išvaizdą. Priežastis praktinė. Jei tą pačią dieną pasikeičia adresai, dizainas, turinys ir sistema, o rezultatas pablogėja, nebeįmanoma pasakyti, kas kaltas – ir todėl neįmanoma tvarkingai atstatyti.

Penktas žingsnis: patikrinimas po paleidimo

Patikrinimas turi būti procedūra, o ne apžiūra. Naudinga tą patį inventoriaus sąrašą perleisti dar kartą jau po paleidimo ir prie kiekvieno adreso užrašyti, ką jis realiai grąžina.

• Kiekvienas inventoriaus adresas: koks atsakymo kodas ir į kurį adresą galiausiai atvedama.
• Ar nė vienas svarbus adresas negrąžina klaidos, kurios neplanavote.
• Ar niekur neatsirado grandinių ir ciklų.
• Ar naujas sitemap turi tik naujus, veikiančius adresus, be nukreipiamų.
• Ar kanoniniai adresai rodo į naujus, o ne į senus.
• Ar kalbų variantai vienas kitą nurodo teisingai.
• Ar vidinės nuorodos svetainėje veda į naujus adresus, o ne per nukreipimus.

Iliustracinis pavyzdys

Iliustracinis scenarijus, ne kliento projekto aprašymas. Įsivaizduokime įmonę, kuri atnaujina svetainę ir tuo pačiu metu sutvarko adresų struktūrą. Inventoriuje – keli šimtai adresų, iš kurių dauguma yra seni straipsniai. Dizainas paruoštas, todėl atrodo logiška paleisti viską kartu. Vietoje to komanda pirma paleidžia naują adresų struktūrą su nukreipimais ir tik po dviejų savaičių – naują išvaizdą. Jei kas nors nukrenta, iš karto aišku, kurioje dalyje ieškoti. Antras sprendimas: straipsniai, kuriems atitikmens nėra, negaunami nukreipimai į pradinį puslapį, o palieka klaidos kodą – nes nukreipimas į nesusijusį puslapį nieko neišsprendžia.

Ko šis vadovas nepasako

Jame nėra pažadų dėl pozicijų ir nėra terminų. Tvarkingas adresų planas apsaugo nuo savo pačių sukurtos žalos, bet nėra rikiavimo priemonė: net idealiai atliktas perkėlimas negarantuoja tos pačios matomumo situacijos, nes ji priklauso ir nuo dalykų, kurių nekontroliuojate. Taip pat čia nėra konkretaus įrankio rekomendacijos – inventorių galima surinkti keliais būdais, o svarbiausia yra pats sąrašas ir sprendimas prie kiekvienos eilutės.

Jei prieš atnaujinimą parengsite tik vieną dalyką – lentelę, kurioje kiekvienam senam adresui priskirtas naujas adresas arba sąmoningas klaidos kodas – didžiausia atnaujinimo rizika bus suvaldyta.