Sprendimai su neapibrėžtumu
Dirbtinio intelekto sprendimai
Dirbtinio intelekto sprendimas skiriasi nuo įprastos programos vienu esminiu dalyku: jis pateikia tikėtiną atsakymą, ne apskaičiuotą. Tas pats klausimas gali gauti šiek tiek kitokį atsakymą, o klaida atrodo lygiai taip pat įtikinamai kaip teisingas rezultatas. Būtent todėl darbas prasideda ne nuo modelio, o nuo klausimo, kokia klaida yra priimtina ir kas ją pastebės. Jei atsakymas turi būti teisingas kaskart, tinkamas sprendimas paprastai yra užrašyta taisyklė, ne dirbtinis intelektas.
Aptarti užduotįTrumpai: kur tai tinka ir kur ne
Dirbtinis intelektas naudingas ten, kur reikia sprendimo pagal laisvo formato turinį – tekstą, dokumentus, susirašinėjimą – ir kur klaida yra pataisoma. Jis netinka ten, kur atsakymas turi būti tikslus ir patikrinamas kaskart: apskaita, atsiskaitymai, teisinės ribos. Tokiais atvejais užrašyta taisyklė yra ne tik saugesnė, bet ir pigesnė. Praktikoje daugumą užduočių, kurios pradžioje atrodo kaip dirbtinio intelekto reikalas, teisingiau išsprendžia procesų automatizavimas.
Kada dirbtinis intelektas yra tinkamas sprendimas
- Sprendimas priimamas pagal laisvo formato turinį, kurio negalima aprašyti sąlygomis.
- Turinio kiekis per didelis, kad žmonės jį peržiūrėtų, bet klaida nesukelia negrįžtamos pasekmės.
- Rezultatas naudojamas kaip pasiūlymas žmogui, o ne kaip galutinis veiksmas.
- Yra pakankamai tikrų pavyzdžių, kad tikslumą būtų galima išmatuoti, o ne tik pademonstruoti.
Kada pakanka paprastesnio sprendimo
- Taisyklę galima užrašyti – tada procesų automatizavimas duos tą patį rezultatą kaskart ir bus patikrinamas.
- Problema yra ne sprendimo priėmimas, o duomenų neprieinamumas – pirma reikia integracijos ar tvarkingo šaltinio.
- Užduotis pasitaiko retai – žmogaus peržiūra kainuos mažiau nei sprendimas, kurį reikės matuoti ir prižiūrėti.
Kokia klaida įmanoma ir kaip ji tikrinama
Kiekviena užduotis turi savo klaidos pobūdį, ir nuo jo priklauso, ar rezultatą galima naudoti be žmogaus. Žemiau iliustracinis užduočių tipų palyginimas. Tai ne kainų lentelė, ne modelių palyginimas ir ne pažadas dėl tikslumo – tikslumą galima nurodyti tik išmatavus jį su jūsų pavyzdžiais.
| Užduoties tipas | Kokia klaida įmanoma | Kaip tikrinama prieš naudojimą |
|---|---|---|
| Turinio suskirstymas | Įrašas priskiriamas ne tai kategorijai; klaida tyli ir pasimato tik vėliau. | Tikslumas išmatuojamas su jūsų pavyzdžiais; neaiškūs atvejai nukreipiami žmogui, o ne priskiriami spėjant. |
| Duomenų ištraukimas iš dokumentų | Laukas nuskaitomas neteisingai arba sugalvojamas, kai dokumente jo nėra. | Kiekvienas laukas siejamas su vieta dokumente; nerastas laukas lieka tuščias ir pažymimas, ne užpildomas. |
| Paieška ir atsakymai iš vidinių dokumentų | Atsakymas skamba įtikinamai, bet neatitinka nė vieno šaltinio. | Atsakymas rodomas su šaltinio nuoroda; be šaltinio jis nepateikiamas kaip atsakymas. |
| Teksto parengimas | Tonas ar faktas netinkamas, o klaida pastebima tik po išsiuntimo. | Rezultatas pateikiamas kaip juodraštis žmogui; automatinis išsiuntimas nenaudojamas. |
| Skaičiavimai ir sumos | Rezultatas atrodo teisingas, bet nėra apskaičiuotas. | Šioms užduotims dirbtinis intelektas nenaudojamas – skaičiavimas atliekamas taisykle. |
Kaip vyksta darbas
- 01
Sprendimas ir priimtina klaida
Aprašome, koks sprendimas priimamas, kas jį naudoja ir kokia klaida yra pataisoma, o kokia – ne. Čia dažnai paaiškėja, kad užduotis skyla į dvi: dalį galima išspręsti taisykle, ir tik likusi dalis reikalauja vertinimo.
- 02
Duomenys ir jų ribos
Nustatome, kokį turinį sprendimas gali matyti ir kokio ne. Užrašoma, kur duomenys keliauja ir kas turi prieigą. Asmens ir kliento duomenys įtraukiami tik tada, kai tai būtina užduočiai, ir tik su aiškiu susitarimu.
- 03
Įgyvendinimas su žmogaus patikros tašku
Sprendimas kuriamas taip, kad neaiškus atvejis būtų nukreiptas žmogui, o ne užpildytas spėjant. Rezultatas pateikiamas su šaltiniu arba su nuoroda į vietą dokumente, kad jį būtų galima patikrinti nepasitikint atsakymo tonu.
- 04
Tikslumo matavimas ir perdavimas
Tikslumas matuojamas su jūsų tikrais atvejais, ne su demonstraciniais. Sutariame, kokia riba yra pakankama naudoti, kaip ji sekama vėliau ir ką daryti, kai kokybė nukrenta. Perduodama kartu su aprašymu, kas gali keisti nustatymus.
Kas lemia kainą ir trukmę
- Ar yra pakankamai tikrų pavyzdžių tikslumui išmatuoti – be jų neįmanoma pasakyti, ar sprendimas naudotinas.
- Turinio tvarkingumas: vienodi dokumentai ir aiški struktūra kainuoja gerokai mažiau nei įvairus laisvas formatas.
- Reikalaujamas tikslumo lygis ir kiek atvejų gali būti nukreipta žmogui.
- Duomenų jautrumas ir apribojimai, kur turinys gali būti apdorojamas.
- Ar reikia integracijos su esamomis sistemomis, kad rezultatas pasiektų darbo eigą.
Ką verta apsvarstyti prieš pokalbį
- 01Kokį sprendimą turi palengvinti šis darbas ir kas tuo sprendimu remiasi?
- 02Ar tą sprendimą galima aprašyti taisykle, ar jis reikalauja vertinimo?
- 03Kokia klaida yra pataisoma, o kokia – nepriimtina?
- 04Ar turite tikrų pavyzdžių, su kuriais būtų galima išmatuoti tikslumą?
- 05Kokį turinį sprendimas gali matyti, o kokio – ne?
Aptarkime užduotį
Pakanka aprašyti sprendimą, kurį reikia palengvinti, ir kokį turinį jam reikėtų perskaityti. Nesiųskite tikrų dokumentų ar asmens duomenų šiame etape. Jei paaiškės, kad užduotį geriau spręsti taisykle, tai ir pasakysime.