Kaip pasirinkti elektroninės parduotuvės platformą

Beveik kiekvienas pasiūlymas e. parduotuvei atrodo panašiai: platformos pavadinimas, funkcijų sąrašas, kaina. Ko pasiūlymuose beveik niekada nėra – kodėl būtent ta platforma, ir kas atsitiks po dvejų metų. Tai keista, nes platformos pasirinkimas yra vienas iš nedaugelio sprendimų, kurį pakeisti vėliau tikrai skausminga.

Trumpai

• Pasirinkimą lemia ne funkcijų sąrašas: beveik visos platformos moka parduoti. Skiriasi tai, ką jos leidžia daryti, kai jūsų procesas nestandartinis.
• Svarbiausias klausimas yra ne techninis: kas kasdien tvarkys užsakymus, prekes ir grąžinimus.
• Antras svarbiausias – kur gyvena atsargos ir sąskaitos. Jei ne parduotuvėje, tikrasis darbas yra integracija, ne parduotuvė.
• Platformą greičiausiai teks keisti. Todėl duomenų išsivežamumas svarbesnis už pradinį patogumą.
• Migracija iš esamos parduotuvės kainuoja daugiau nei nauja parduotuvė nuo nulio – dėl adresų, prekių istorijos ir klientų.

Penki keliai, ne penki pavadinimai

Sąmoningai nevardiname platformų pavadinimų. Rekomendacija konkrečia platforma nepažįstant jūsų operacijų yra rinkodara, ne patarimas: tas pats pavadinimas vienai parduotuvei bus teisingas, kitai – klaida. Užtat keliai skiriasi iš esmės, ir pagal juos pavadinimą pasirinkti nesunku.

• Turinio sistema su prekybos moduliu. Tinka, kai turinys svarbesnis už katalogą ir prekių nedaug. Riba pasirodo tada, kai reikia rimtos atsargų ar kainodaros logikos.
• Specializuota prekybos platforma. Tinka didesniam katalogui ir įprastam pirkimo keliui. Riba – kai jūsų procesas nestandartinis: platforma turi savo nuomonę, kaip turi būti.
• Nuomojama paslauga. Greičiausias startas, mažiausiai priežiūros. Riba – mėnesinis mokestis auga su apimtimi, o pakeitimai galimi tik tie, kuriuos platforma leidžia.
• Individualus sprendimas. Tinka, kai pardavimo logika yra verslo esmė. Riba – kainuoja daugiausiai ir reikalauja tęstinės priežiūros; be jos tai tampa senėjančia sistema.
• Perkėlimas iš esamos parduotuvės. Atskiras kelias, ne pasirinkimo variantas: čia sprendžiama ne kas geriau, o kaip nepamesti to, kas jau uždirba.

Klausimas, kuris nusprendžia daugiausiai

Ne „kokių funkcijų reikia“, o „kas su tuo dirbs kasdien“. Parduotuvė nėra projektas, kuris baigiasi paleidimu – tai kasdienis darbas: prekių aprašymai, kainos, akcijos, grąžinimai, klientų klausimai. Jei tai darys vienas žmogus tarp kitų darbų, platforma turi būti nuobodi ir aiški. Jei yra atskira komanda, galima rinktis lankstumą, kuris reikalauja išmokti.

Praktinis patikrinimas: paprašykite tiekėjo parodyti, kaip pridedama nauja prekė su dviem variantais ir nuotraukomis. Ne pristatymą – tikrą veiksmą administravimo sąsajoje. Per tas kelias minutes apie platformą sužinosite daugiau nei iš funkcijų sąrašo.

Kur gyvena atsargos

Jei atsargų likučiai ir sąskaitos jau tvarkomos apskaitos ar sandėlio sistemoje, tikrasis projekto svoris yra ne parduotuvėje. Tada reikia atsakyti, kuri sistema yra teisi dėl likučio, kas nutinka, kai jos nesutampa, ir kaip greitai duomenys turi sutapti. Tai integracijos, ne parduotuvės klausimai, ir jie dažnai kainuoja daugiau nei pati parduotuvė.

Blogiausias variantas yra abu likučiai, redaguojami rankomis. Tai veikia iki pirmo išpardavimo, o tada kažkas parduoda tai, ko nėra.

Ką dažniausiai pamiršta pasiūlymai

• PVM ir sąskaitos: kas jas išrašo, ar tai daro parduotuvė, ar apskaita, ir kaip elgiamasi su skirtingomis šalimis.
• Grąžinimai: ne mygtukas svetainėje, o procesas – kas patvirtina, kas grąžina pinigus, kada atsiranda likutis.
• Siuntos: kaip renkamas pristatymo būdas, kas spausdina etiketes, ką klientas mato apie terminą.
• Adresų struktūra: nuo jos priklauso, ar vėliau bus galima keisti platformą neprarandant matomumo.
• Nuotraukos ir aprašymai: dažniausiai realiausias projekto vėlavimo šaltinis, nes juos turi paruošti užsakovas.

Migracija kainuoja daugiau nei nauja parduotuvė

Tai priešinga intuicijai, todėl verta pasakyti aiškiai. Nauja parduotuvė yra tuščias lapas. Migracija turi išsaugoti prekių adresus, klientų paskyras, užsakymų istoriją ir dažnai kelerių metų sukauptą matomumą paieškoje. Kiekvienas iš šių dalykų yra atskiras darbas su savo rizika, o klaida adresuose pastebima ne iš karto, o po kelių savaičių, kai nukrenta srautas.

Iliustracinis scenarijus, ne kliento projekto aprašymas

Įsivaizduokime parduotuvę, kuri renkasi platformą pagal patogiausią administravimo sąsają. Pasirinkimas geras, kol nepasirodo, kad kainodara skiriasi verslo klientams: jiems taikomos sutartinės kainos. Platforma to nemoka, o apeiti galima tik rankiniu darbu kiekvienam užsakymui. Techninės klaidos nebuvo – tik pasirinkimo kriterijus buvo ne tas, kuris nulemia. Todėl pirma aprašomas procesas, o platforma renkama paskui. Tai pavyzdys, kaip vertiname pasirinkimą, o ne pažadas dėl konkretaus rezultato.

Ką padaryti prieš kalbantis su tiekėjais

• Surašykite, kas kasdien tvarkys prekes ir užsakymus, ir kiek laiko tam turi.
• Atsakykite, kur gyvena atsargos ir sąskaitos šiandien.
• Surašykite tris atvejus, kuriais jūsų pardavimas nestandartinis. Jei nė vieno nėra – tai gera žinia ir pigesnis projektas.
• Nuspręskite, ar prekių aprašymus ir nuotraukas rengsite jūs, ir kada.
• Paprašykite kiekvieno tiekėjo atsakyti, kaip iš jo sprendimo vėliau išsivežti duomenis.

Jei turite tokį sąrašą, platformos pasirinkimas nustoja būti nuomonių ginču. Dažniausiai po jo lieka du keliai, ir skirtumas tarp jų matomas.