Sistemos ir integracijos4 min. skaitymo
Kodėl dvi tos pačios sistemos kainos skiriasi kelis kartus
Gavus tris pasiūlymus tai pačiai sistemai, skirtumas dažnai būna kelis kartus. Tai beveik niekada nėra vieno tiekėjo godumas – dažniausiai jie tiesiog atsakė į skirtingus klausimus. Kaip pasiūlymus padaryti palyginamais.
- Autorius
- Devnora komanda
- Paskelbta
- Atnaujinta
- Skaitymo laikas
- 4 min. skaitymo
- Kalba
- Skaityti angliškai
Šiame straipsnyje
Gavus tris pasiūlymus tai pačiai vidinei sistemai, skirtumas tarp jų dažnai būna ne procentai, o kartai. Pirma mintis paprastai yra, kad kažkas kainą pučia. Praktikoje beveik visada paaiškėja kitas dalykas: trys tiekėjai atsakė į tris skirtingus klausimus, nes užklausa leido tai padaryti.
Trumpai
- Skirtumas dažniausiai yra ne kainoje, o apimtyje: kas įskaičiuota, kas laikoma jūsų darbu, kas atidėta antram etapui.
- Didžiausius skirtumus sukuria trys dalykai: duomenų perkėlimas, rolės ir teisės, ir integracijos su tuo, kas jau naudojama.
- Jei užklausoje neaprašyta, kas nutinka su esamais duomenimis, kiekvienas tiekėjas tai spėja savaip.
- Pigiausias pasiūlymas dažniausiai yra ne kitas sprendimas, o tas pats sprendimas be pusės darbo.
- Pasiūlymus palyginamais daro ne detalesnė specifikacija, o vienodos prielaidos.
Trys dalykai, kurie sukuria didžiausius skirtumus
Pirma – esami duomenys. Sistema retai kuriama tuščioje vietoje: kažkur jau yra klientai, užsakymai ar sutartys, dažnai skaičiuoklėse. Tiekėjas, kuris į apimtį įtraukė jų perkėlimą ir sutvarkymą, atrodys brangesnis už tą, kuris tyliai numatė, kad duomenis įvesite jūs. Abu gali būti sąžiningi; tik viena kaina apima darbą, kurio kitoje nėra.
Antra – rolės ir teisės. „Sistema darbuotojams“ gali reikšti vieną prisijungimą visiems arba penkias roles su skirtingu matomumu ir tvirtinimo eiga. Tai vienas didžiausių kainos skirtumų ir vienas dažniausiai neaprašytų dalykų, nes užsakovui jis atrodo savaime suprantamas.
Trečia – integracijos. Jei sistema turi kalbėtis su apskaita, sandėliu ar parduotuve, tai atskiras darbas su savo rizika ir dažnai su priklausomybe nuo trečiosios pusės. Pasiūlymas, kuriame integracijos „numatytos vėliau“, nėra pigesnis – jis tik atidėtas.
Ko dažniausiai nėra nė viename pasiūlyme
- Kas rengia turinį ir pradinius duomenis, ir iki kada. Tai dažniausia projekto vėlavimo priežastis, ir ji beveik visada užsakovo pusėje.
- Kas priima sprendimus, kai pasirodo prieštaringi reikalavimai iš dviejų skyrių.
- Kas nutinka po paleidimo: kas taiso klaidas, kas moko naudotojus, kiek tai kainuoja.
- Kur gyvena prieigos ir kas jas turės, kai projektas baigsis.
- Kokia dalis darbo yra vienkartinė, o kokia tęstinė. Tęstinę dalį verta žinoti prieš, ne po.
Kaip padaryti pasiūlymus palyginamais
Detalesnė specifikacija čia padeda mažiau, nei atrodo – ji dažnai tik pailgina dokumentą. Veikia kitas dalykas: viena puslapio apimties santrauka, išsiųsta visiems, kurioje užrašytos prielaidos, ne funkcijos.
- Kas naudos sistemą ir kiek yra skirtingų rolių.
- Kokie duomenys jau egzistuoja, kur jie yra ir kas juos perkels.
- Su kuo sistema turi būti sujungta, ir ar prieigą prie tos sistemos galima gauti.
- Kuris rezultatas laikomas pirmuoju naudojamu – ne galutiniu, o pirmuoju, kurį jau galima naudoti.
- Kas po paleidimo taisys klaidas ir kas mokys naudotojus.
Su tokia santrauka trys pasiūlymai staiga tampa apie tą patį, ir skirtumas tarp jų pradeda reikšti tai, ką turėtų reikšti: skirtingą darbo būdą, ne skirtingą supratimą.
Kur ši tema baigiasi
Jei renkate pasiūlymus verslo svetainei, o ne vidinei sistemai, klausimai kitokie – tada svarbiau, ką pasiūlymas turi apimti, o ne kodėl kainos skiriasi. Tai atskira tema, ir jai turime atskirą tekstą. Šis tekstas yra apie individualias sistemas, kuriose apimtį lemia rolės, duomenys ir integracijos.
Iliustracinis scenarijus, ne kliento projekto aprašymas
Įsivaizduokime užklausą „reikia sistemos užsakymams valdyti“. Vienas tiekėjas įvertina paprastą sąrašą su viena prisijungimo forma. Antras – tą patį, bet su trimis rolėmis, nes patyrė, kad taip būna. Trečias papildomai įtraukia duomenų perkėlimą iš skaičiuoklių ir sujungimą su apskaita, nes paklausė. Trys kainos skiriasi kelis kartus, ir visos trys yra teisingos savo apimčiai. Neteisinga buvo tik užklausa. Tai pavyzdys, kaip vertiname apimtį, o ne pažadas dėl kainos.
Praktinis patikrinimas prieš pasirinkimą: paprašykite kiekvieno tiekėjo vienu sakiniu parašyti, ko jo pasiūlymas neapima. Atsakymai skirsis labiau nei kainos, ir tai bus naudingiausia informacija visame procese.
Dažni klausimai
- Ar pigiausias pasiūlymas paprastai reiškia mažesnę apimtį?
- Dažniausiai taip, ir tai nėra apgaulė – tiesiog į apimtį neįtraukta tai, ko užklausoje nebuvo. Pigiausią pasiūlymą naudinga skaityti ne kaip kainą, o kaip prielaidų sąrašą: jis parodo, ką tiekėjas nusprendė laikyti nereikalinga.
- Ar galima gauti fiksuotą kainą individualiai sistemai?
- Galima, jei apimtis tikrai apibrėžta, bet fiksuota kaina neapibrėžtai apimčiai visada turi paslėptą atsargą arba paslėptą ginčą. Praktiškesnis kelias yra fiksuoti pirmą etapą, kurio rezultatas naudojamas, ir tik po jo spręsti dėl likusio.
- Kiek pasiūlymų verta rinkti?
- Trys pakanka, jei visi trys atsako į tą patį klausimą. Dešimt nepalyginamų pasiūlymų duoda mažiau informacijos nei du, parengti pagal tą pačią apimties santrauką.