MVP apimtis: ką kurti pirmoje versijoje, o ką atidėti?

Dažniausia pirmosios versijos klaida nėra per didelis funkcijų sąrašas. Tai sąrašas, kuriame kiekviena funkcija padaryta iki pusės. Rezultatas atrodo kaip produktas ekrano nuotraukose, bet niekas negali jo panaudoti nuo pradžios iki galo, todėl iš jo taip pat nieko ir neišmokstama. Naudingesnis apibrėžimas: pirmoji versija yra vienas darbo kelias, kurį realus žmogus gali atlikti visą, be jūsų pagalbos ir be atsiprašymų.

Trumpai

• Pirmoji versija – vienas pilnas darbo kelias, ne visų funkcijų juodraštis.
• Pasirinkite kelią, kuris turi aiškų pradžios ir pabaigos tašką ir kuriame naudotojas gauna rezultatą.
• Atidėti galima daugiau, nei atrodo: administravimo ekranus, savitarną, ataskaitas, integracijas, kelias roles.
• Kai kurios dalys nėra „funkcijos“ ir atidėti jų negalima: prisijungimas, duomenų saugumas, klaidų atvejai, atsarginės kopijos.
• Prieš pradžią susitarkite, koks pastebėjimas laikomas įrodymu, kad kryptis teisinga. Kitaip vertinsite nuojautą.

Kaip pasirinkti tą vieną kelią

Tinkamas kelias paprastai yra tas, dėl kurio produktas ir kuriamas – vieta, kur naudotojas gauna tai, ko atėjo. Naudingas patikrinimas: ar galite jį aprašyti vienu sakiniu su veiksmu pradžioje ir rezultatu gale. Jei aprašymui reikia trijų sakinių ir žodžio „taip pat“, tai greičiausiai ne vienas kelias, o trys.

• Kelias turi aiškų pradžios tašką: naudotojas kažkur atsiranda ir žino, ką daryti pirma.
• Kelias baigiasi rezultatu, kurį galima pamatyti arba gauti – įrašu, dokumentu, patvirtinimu.
• Kelią galima atlikti be jūsų pagalbos, be instrukcijos telefonu ir be duomenų bazės redagavimo iš šono.
• Kelias veikia ir tada, kai kas nors suklysta: matomas suprantamas pranešimas, o ne tuščias ekranas.
• Keliu naudojasi ta rolė, kuriai produktas svarbiausias, o ne ta, kurią lengviausia sukurti.

Konkretus atidėjimų sąrašas

Šie dalykai beveik visada gali palaukti antros versijos, nors iš pradžių atrodo būtini. Atidėjimas nėra atsisakymas – tai sprendimas dėl eiliškumo.

• Administravimo sąsaja. Pirmose savaitėse duomenis dažnai galite tvarkyti patys, be atskiro ekrano kiekvienai lentelei.
• Naudotojų savitarna: profilio redagavimas, nuotraukos, pranešimų nustatymai.
• Ataskaitos ir grafikai. Kol nėra duomenų, ataskaita rodo tuščią langą.
• Kelios rolės su smulkiomis teisėmis. Pradėkite nuo dviejų, jei tikrai reikia dviejų.
• Integracijos su išorinėmis sistemomis, jei jas laikinai gali pakeisti eksportas.
• Apmokestinimas, jei pirmieji naudotojai bus pakviesti asmeniškai.
• Kelios kalbos, jei pirmoji auditorija viena.
• Mobilioji programėlė, jei tas pats kelias veikia naršyklėje.
• Automatiniai priminimai ir laiškų sekos.
• Smulkūs nustatymai, kurie leidžia keisti tai, ko dar niekas nepaprašė pakeisti.

Ko atidėti negalima

Yra dalis darbo, kuri neatrodo kaip funkcija, todėl į sąrašus dažnai nepatenka. Bet būtent ji vėliau kainuoja daugiausia, nes ją reikia įtaisyti į jau veikiantį produktą. Prisijungimas ir teisių tikrinimas serverio pusėje, asmens duomenų apimties apribojimas iki to, kas tikrai reikalinga, suprantami klaidų pranešimai ir atsarginės kopijos su patikrintu atkūrimu – tai ne antros versijos temos.

• Prisijungimas ir teisių tikrinimas serveryje, ne tik sąsajoje.
• Duomenų minimizavimas: nesaugokite to, ko nenaudojate.
• Klaidų atvejai: ką naudotojas mato, kai kažkas nepavyksta, ir ar duomenys nepasimeta.
• Atsarginės kopijos ir bent vienas patikrintas atkūrimas – kopija be atkūrimo bandymo yra prielaida.
• Pagrindiniai teisiniai dalykai: privatumo informacija ir sutikimų įrašai, jei renkate duomenis.
• Galimybė matyti, kas nutiko: bent minimalūs įrašai apie svarbius veiksmus.

Iliustracinis pavyzdys

Iliustracinis scenarijus, ne kliento projekto aprašymas. Įsivaizduokime paslaugų įmonę, kuri nori priimti užsakymus internetu. Pirmoji versija galėtų būti visas vienas kelias: klientas pasirenka paslaugą, palieka kontaktus, gauna patvirtinimą, o darbuotojas mato užsakymą sąraše ir gali jį pažymėti atliktu. Tame kelyje nėra ataskaitų, apmokestinimo, savitarnos ir antros kalbos. Bet jis nuo pradžios iki galo veikia be pagalbos, todėl iš jo galima kažką suprasti. Alternatyva – po ketvirtį kiekvienos funkcijos – atrodytų platesnė, tačiau nė vienas žmogus negalėtų jos panaudoti.

Kaip iš anksto susitarti, ką reiškia „pasiteisino“

Čia lengviausia apsigauti. Jei kriterijų nustatysite po paleidimo, beveik bet kokį rezultatą galima paaiškinti kaip sėkmę. Todėl naudinga prieš pradžią užrašyti, koks pastebėjimas jums būtų įrodymas – ir ką darytumėte, jei jo nebūtų. Svarbu, kad kriterijus būtų jūsų, o ne pasiskolintas: bendrų skaičių, kurie „reiškia sėkmę“, nėra, o bet kuris čia įrašytas rodiklis būtų prielaida, ne norma.

• Kas turi nutikti, kad kryptį laikytumėte teisinga – įvardykite veiksmą, ne nuojautą.
• Per kiek laiko vertinsite ir kas tuo laiku nesikeis, kad rezultatas būtų palyginamas.
• Kiek žmonių turi pereiti kelią iki galo, kad tai nebūtų vienas atsitiktinis atvejis.
• Kurioje vietoje žmonės nustoja – tai dažnai vertingesnė informacija už bendrą skaičių.
• Ką konkrečiai keisite, jei kriterijus nebus pasiektas: kelią, auditoriją ar patį sprendimą.
• Kuris rezultatas reikštų, kad idėjos verta nebetęsti. Tai sunkiausias, bet naudingiausias punktas.

Ko šis vadovas nepasako

Jame nėra terminų ir sumų. Pirmosios versijos apimtis ir kaina priklauso nuo pasirinkto kelio bei esamų sistemų, todėl bet kuris čia įrašytas skaičius būtų prielaida, ne įvertinimas. Nėra ir universalaus funkcijų sąrašo: tas pats ekranas vienam produktui yra pagrindas, kitam – atidėjimas. Vadovo tikslas kitas – kad apimtį rinktumėtės pagal vieną pilną kelią, o ne pagal tai, ką lengviausia parodyti.

Jei prieš pokalbį parengsite tik vieną dalyką – vieną sakinį, aprašantį kelią su veiksmu pradžioje ir rezultatu gale – apimties diskusija bus trumpa, o atidėjimų sąrašas susirašys beveik savaime.